Įsitikinimas ar žinojimas?

Padiskutuojam:
Kuo skiriasi įsitikinimas nuo žinojimo?
Įsitikinimą visad bandoma įrodyti kitam, pradedama ginčytis ir įrodinėti savo tiesas, kad kitas patikėtų.
O žinojimui nereikia įrodymų, nes tu žinai ir tiesiog sakai :" tai mano nuomonė, ji man patinka, kiti gali galvoti kitaip, bet manęs tai nejaudina"

Aš žinau savo trūkumus, todėl matau juos kituose, bet aš žinau ir savo privalumus, todėl irgi juos matau kituose, man patinka taip galvoti. Ir čia ir dabar man tai yra tiesa. Ir dar aš jaučiu pagal sielos komfortą kaip keičiasi mano pasaulis, tai pats geriausias "lakmuso lapelis" ir man tai "velniškai" :twisted: patinka
:sunny: :cheers:

puikiai man tinka tai ka parasei .

Yra dar vienas zinojimas, kuris nepriklauso nei nuo isitikinimo nei nuo poziurio ar nuomones
Tai SIELOS ZINOJIMAS

Sielos komforto stebėjimas, man ir yra sielos žinojimas? O išgirsti tai mokausi dabar, įsiklausant....

:?: :suspect:

Ar lengvai atpažįstat savo įsitikinimus? O gal pavyko kokių nors iš jų netgi atsisakyti?

Atradau dar vieną įdomų man pačiai dalyką, seni įpročiai likę, nors įsitikinimas jau nebeveikia. Pasirodo, reikia ne tik atsisakinėti įsitikinimų ir atpažinti savas baimes, bet ir įpročius sąmoningai stebėti, jaučiuosi taip, tarsi, tyrinėčiau seno namo palėpę, pastebėjus kokį nors daiktą, apžiūri jį iš arti, nubrauki dulkes ir pastebi detales, kurių net neįtariai ten esančių...

Nemi rašo:

Ar lengvai atpaþástat savo ásitikinimus? O gal pavyko kokiø nors ið jø netgi atsisakyti?

Atradau dar vienà ádomø man paèiai dalykà, seni áproèiai likæ, nors ásitikinimas jau nebeveikia. Pasirodo, reikia ne tik atsisakinëti ásitikinimø ir atpaþinti savas baimes, bet ir áproèius sàmoningai stebëti, jauèiuosi taip, tarsi, tyrinëèiau seno namo palëpæ, pastebëjus koká nors daiktà, apþiûri já ið arti, nubrauki dulkes ir pastebi detales, kuriø net neátariai ten esanèiø...

Na Nemi, aciu uz sia temele!
O del isitikinimu atpazinimo, tai gal ir nera labai lengva, bet as asmeniskai daugelis is ju atsikraciau, praktikuojant transerfinga... butent, ne tik skaitant,bet ir praktikuojant.O vienas is tokiu banaliu isitikinimu buvo, " kad visi tikslai pasiekiami, sunkaus darbo deka".Anksciau tai mano galvoje skambejo lyg normalus reiskinys, o dabar pagalvodama apie tai, sypsena veide, nosis uzriesta ir mintis galvoje ,tikslo kelias sunkus tik nuo to kad jame pilna meiles ir silumos, o ne beprasmisko darbo...

O del yprociu... ooooohohooo! tai jau rimta tema... :scratch: Visas musu neprabudes gyvenimas priklauso nuo yprociu.Jie valdo zmogumi reflekso pobudziu.Nevaltui sake, kur ganaisi tuo ir pavirsti.! O butent tai ir yra yprociai... Jei plaukioji tamsiosiose kiemuose tai ir yprociai kibs tokios kokybes, o jei kiemas apsviestas zibintu tai automatiskai trauksis prie sviesos, kurioje yprociai pasvieses...Daznai bendraudama su bendradarbemis girdziu...As taip pavargstu, visur begu, viska reikia padaryti o galop gaunasi maisas prisisunkes tustumos, griuna i lova.O ant rytojaus vel tas pats... nuobodu, sutinkat? Ech tas yprotis viska suspeti...!
Apie tai, man reikia siektiek pamastyti placiau

Sonata rašo:

Nemi rašo:

Ar lengvai atpaþástat savo ásitikinimus? O gal pavyko kokiø nors ið jø netgi atsisakyti?

Atradau dar vienà ádomø man paèiai dalykà, seni áproèiai likæ, nors ásitikinimas jau nebeveikia. Pasirodo, reikia ne tik atsisakinëti ásitikinimø ir atpaþinti savas baimes, bet ir áproèius sàmoningai stebëti, jauèiuosi taip, tarsi, tyrinëèiau seno namo palëpæ, pastebëjus koká nors daiktà, apþiûri já ið arti, nubrauki dulkes ir pastebi detales, kuriø net neátariai ten esanèiø...

Na Nemi, aciu uz sia temele!
O del isitikinimu atpazinimo, tai gal ir nera labai lengva, bet as asmeniskai daugelis is ju atsikraciau, praktikuojant transerfinga... butent, ne tik skaitant,bet ir praktikuojant.O vienas is tokiu banaliu isitikinimu buvo, " kad visi tikslai pasiekiami, sunkaus darbo deka".Anksciau tai mano galvoje skambejo lyg normalus reiskinys, o dabar pagalvodama apie tai, sypsena veide, nosis uzriesta ir mintis galvoje ,tikslo kelias sunkus tik nuo to kad jame pilna meiles ir silumos, o ne beprasmisko darbo...

O del yprociu... ooooohohooo! tai jau rimta tema... :scratch: Visas musu neprabudes gyvenimas priklauso nuo yprociu.Jie valdo zmogumi reflekso pobudziu.Nevaltui sake, kur ganaisi tuo ir pavirsti.! O butent tai ir yra yprociai... Jei plaukioji tamsiosiose kiemuose tai ir yprociai kibs tokios kokybes, o jei kiemas apsviestas zibintu tai automatiskai trauksis prie sviesos, kurioje yprociai pasvieses...Daznai bendraudama su bendradarbemis girdziu...As taip pavargstu, visur begu, viska reikia padaryti o galop gaunasi maisas prisisunkes tustumos, griuna i lova.O ant rytojaus vel tas pats... nuobodu, sutinkat? Ech tas yprotis viska suspeti...!
Apie tai, man reikia siektiek pamastyti placiau

Kažkada vieno draugo tėvas yra pasakęs "skubėkite iš lėto" ir visur suspėsite... Tada man tai atrodė kaip "otmazas" nuo to ko išvis nenorėtum daryti, o šiandien, šiandien yra visai kitaip.
Pirmas dalykas yra tas, kad kaip jau buvo minėta reikia aiškiai suvokti, kad šis pasaulis yra inertiškas, kitas dalykas išties reikia pakeisti daugelį įpročių sakyčiau kokius 99% :D kaip jums tai pavyks, priklauso nuo to ar jūs ištikro pabudote, ar tik eilinį kartą mėginate persiversti ant kito šono ir įsitaisyti patogiau...
Galvokite apie šį gyvenimą, o ne apie jo pabaigą, tada bus parasčiau, nes žinosite, kad laiko turite tiek kiek reikia, o kada laiko yra kiek reikia tai ir skubėti nelieka prasmės, gyveni atsipalaidavęs be įtampos ir vietoje to, kad išsunkti save, tu kaupi, gėrį, meilę, šviesą ir... :sunny: :cheers:

Sonata, ačiū už mintis, man pačiai tai irgi aktualu :sunny:
Vakar būtent gavau pamoką, apie įsitikinimą, kad reikia dirbti, dėti pastangas ir stengtis norint ką nors pasiekti gyvenime - panašiai, kaip Sonata rašė, šypsojausi pati sau ir stebėjau situaciją iš šono, linksma :P, Kaip žmogus save supančioja savo pačio pasirinktais įsitikinimais. Aš irgi vis dar turiu daug pančių, bet kaip smagu juos nusimesti..
O dėl skubėjimo, apskritai, cirkai dedasi, kaip keistai graudu žiūrėti į artimuosius, tokius susirūpinusius, išsiblaškiusius, išsekusius ir miegančius giliai, giliai, o jeigu pakibini, taip susierzina, kad iškarto supranti, jog miegoti jiems patinka... :cry

Sutinku su sviesia tavaja mintimi Nemi, Sypsotis sau tai nuostabus jausmas, pripildytas pasitikejimo, ramybes, drasos ir meiles... tai lyg tam tikra liepsnele nirvanos, kai jauti save visatos sielos neatskyriama dalelyte... :sunny: Gabrielius, gerai pastebejo apie miega, kuriame yprociai tiesiog vadovauja paradu...As taip pat turiu dar daug yprociu, kuriuos reiktu pakeisti i geruosius.Mano manymu yprocius nereikia stengtis pasalinti, nes rezultate bus dar blogiau.As manau, kad blogiuosius yprocius, reikia pakeisti geraisiais... Toks veikimas man asmeniskai labai efektyvus... akivaizdziai jauciu rezultatus :cheers:

Kodėl aš negaunu to ko labai noriu?

Atsekiau savo mintis ir pasirodo, kad kliūnu už tų pačių senų klaidų: noriu pokyčių ir permainų, bet galvoju ne apie tai, ką gero turiu ir kuo esu visiškai patenkinta, bet pastoviai prisimenu kas nepatinka. Negryninu savo pasaulio sluoksnio nuo negatyvo, o pagal seną įsitikinimą laikau įsikibus į jį. Kaip elementaru ir paprasta, galvoti apie tai kas patinka, kad jo būtų dar daugiau, bet ne , kur tau "maitinu" savo energija įsitikinimą, o jis vis dar gajus. Visata nesupranta dalelytės "NE" ir duoda tai, apie ką galvoji.
Žinojimas lieka žinojimu, o įsitikinimas bus gyvas, kol miegosiu. Kokia atidžia visur kur ir visame kame reikia būti ir kaip vis dar dažnai ir greitai tai užmirštu....

Ir vėl it žaibas vidury giedro dangaus... Aš tik dabar pagalvojau vieną dalyką, jug kas praktikavote A.Patrušėvo audio praktiką turėjote girdėti labai gražius žodžius, pamėginsiu išversti, - ...kai gali matyti nežiūrėdamas, girdėti nesiklausydams, o žinoti nesuprasdamas... :idea: :?: :?: :?:

Na ir...
Man trūksta sakinio pabaigos....

Nemi rašo:

Na ir...
Man trūksta sakinio pabaigos....

O tu paklausyk Vedlio... Tiesiog, ar tai negalėtų būti žinojimo apibudinimu?